Šiuolaikinio šokio asociacija: stiprėjanti bendruomenė, augančios rezidencijos regionuose ir naujos iniciatyvos jauniesiems kūrėjams

2025-ieji Šiuolaikinio šokio asociacijai tapo intensyvių veiklų ir reikšmingų pokyčių metais: stiprėjo profesionalų bendruomenė, plėtėsi šokio veiklos regionuose, augo tarptautinis bendradarbiavimas, o šiuolaikinis šokis tapo dar prieinamesnis įvairioms visuomenės grupėms.

Profesionalų bendruomenę stiprinanti trenažų programa

Vienas svarbiausių asociacijos veiklos pagrindų – ilgalaikė šokio trenažų programa profesionalams. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per metus surengtos 173 reguliarios pamokos, kurios padeda laisvai dirbantiems šokėjams palaikyti techninį pasirengimą, stiprinti kūrybinius gebėjimus ir išlaikyti profesinį ryšį su bendruomene. Programą papildė tarptautiniai lektoriai iš Vokietijos, Suomijos, Kroatijos ir Belgijos, praplėtę šiuolaikinio šokio technikų bei metodų spektrą.

Svarbi asociacijos veiklos kryptis išliko ir šokio prieinamumo didinimas. Daugiau nei 150 atviro lygio šokio pamokų buvo skirtos mėgėjams, senjorams ir kitoms bendruomenėms, siekiant mažinti kultūrinę atskirtį ir skatinti aktyvų visuomenės įsitraukimą į šiuolaikinio šokio veiklas.

Rezidencijos regionuose – kūryba ir bendruomenių įsitraukimas

Reikšminga praėjusių metų veiklų dalis buvo skirta Lietuvos regionams. „Labai džiaugiamės, kad šiuolaikinio šokio rezidencijų programa sėkmingai auga. Šiemet į mūsų kvietimą atsiliepė beveik dvidešimt kultūros centrų – tai aiškus ženklas, kad tokia iniciatyva yra reikalinga ir laukiama. Tikime, jog programa vertinga ne tik regionams, bet ir patiems menininkams: po rezidencijų jie grįžta su naujomis kūrybinėmis idėjomis, įkvėpimu ir sustiprintu ryšiu su bendruomenėmis. Matome šios programos prasmę ir siekiame, kad ji tęstųsi bei įgautų dar platesnį pavidalą ateityje“, – pasakoja Šiuolaikinio šokio asociacijos koordinatorė Judita Strumilaitė.

Asociacija organizavo šešias dviejų pakopų kūrybines rezidencijas skirtinguose Lietuvos regionuose, kuriose menininkai ne tik kūrė naujus darbus, bet ir bendradarbiavo su vietos bendruomenėmis: Indrė Puišytė Šidlauskienė kūrė Ukmergės kultūros centre, Marius Pinigis ir Andrius Stakelė prie naujausio savo šokio spektaklio dirbo Prienų kultūros centre, Vaiva Paukštė ir Greta Snitkutė kūrė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre, Giedrė Kirkilė - Baisiogalos kultūros centre, Gabriele Bagdonaitė ir Gabrielė Emilly Aidulis - Aleknaičių kultūros ir edukacijų erdvėje, Elmyra Reginova kūrė Visagino kultūros centre, o Marija Ivaškevičiūtė - Pasvalio kultūros centre. Rezidencijų metu regionuose pristatytos ir dvi naujos šiuolaikinio šokio premjeros, praturtinusios kultūrinį gyvenimą už didžiųjų miestų ribų.

Šiuolaikinio šokio asociacijos vadovė Agnija Šeiko pabrėžia, kad darbas regionuose jau daugelį metų yra sąmoninga ir nuosekli organizacijos strategija. „Šiuolaikinio šokio asociacija kryptingai dirba su įvairiais Lietuvos miestais ir miesteliais – vežame šokio spektaklius, organizuojame edukacijas ir meistriškumo pamokas visoje Lietuvoje. Tai darome ne tik dėl sklaidos, bet ir iš gilaus tikėjimo, kad profesionalus šiuolaikinis menas turi pasiekti kiekvieną Lietuvos gyventoją“, – sako Agnija Šeiko. Pasak jos, nacionalinės rezidencijos pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių asociacijos veiklos fokusų. Šios kelių pakopų rezidencijos leidžia menininkams pradėti naujų kūrinių idėjas, eksperimentuoti su metodais ir tuo pat metu dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis.

Premjeros regionuose ir šokio infrastruktūros klausimas

„Matome, kad ši programa tampa vis populiaresnė – vis daugiau kultūros centrų ir įvairių institucijų regionuose patys kviečia menininkus atvykti ir dirbti kartu. Tai rodo, kad toks bendradarbiavimo modelis yra reikalingas ir prasmingas tiek kūrėjams, tiek vietos bendruomenėms“, – teigia asociacijos vadovė.

Kita svarbi rezidencijų programos dalis – antroji pakopa, leidžianti kūrėjams parengti ir pristatyti premjeras profesionaliose scenos sąlygose. Pasak A. Šeiko, šiuolaikinis šokis Lietuvoje vis dar susiduria su infrastruktūros iššūkiais, todėl tokios iniciatyvos padeda spręsti esmines sektoriaus problemas. „Skirtingai nei kai kurios kitos scenos menų sritys, šokis Lietuvoje neturi jam skirtų scenų ar infrastruktūros. Todėl antrosios pakopos rezidencijos leidžia menininkams turėti pakankamai laiko darbui su šviesa, scena ir generalinėmis repeticijomis. Svarbu ir tai, kad premjeros dažnai gimsta ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose – taip vietos bendruomenės tampa kūrybinio proceso dalimi“, – sako ji.

Edukacija ir mentorystė jaunajai kartai

2025 metais asociacija stiprino ir edukacinę veiklą jaunimui. Devyniose Lietuvos mokyklose įgyvendinta 41 edukacinė programa, kurios metu moksleiviai susipažino su šiuolaikinio šokio principais, lavino kūrybiškumą, meninį suvokimą ir kritinį mąstymą.

Praėjusiais metais taip pat startavo nauja iniciatyva – mentorystės programa jauniesiems šokio kūrėjams, skirta padėti jaunosios kartos menininkams stiprinti profesinius ir kūrybinius įgūdžius. „Viena iš naujų programų, vykdytų asociacijos pernai, buvo mentorystės programa jauniesiems šokio menininkams. Prie jos prisijungė jaunieji asociacijos nariai, o savo žiniomis dalijosi patyrę choreografai ir šokėjai. Programa sulaukė itin daug teigiamų atsiliepimų – buvo sukurta atvira erdvė klausimams ir atsakymams, idėjų bei patirčių dalijimuisi. Planuojame ją tęsti ir ateityje“, – sako J. Strumilaitė.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir kultūros politika

Tarptautiniu mastu Šiuolaikinio šokio asociacija dalyvavo įvairiuose festivaliuose Europoje ir Azijoje, kur pristatė Lietuvos šiuolaikinio šokio sceną. Bendradarbiaujant su Latvijos ir Estijos organizacijomis buvo organizuoti šokio seminarai bei stiprinamas Baltijos šalių šokio bendruomenės dialogas ir pasirengimas Baltijos šokio platformai.

Asociacija taip pat aktyviai dalyvavo kultūros politikos formavimo procesuose – jos atstovai dirbo ministerijų ir tarybų darbo grupėse, siekdami stiprinti šiuolaikinio šokio sektoriaus infrastruktūrą, finansavimo galimybes ir ilgalaikes vystymo strategijas.

„Po nepriklausomybės Lietuvoje šiuolaikinis šokis vystėsi labai intensyviai, tačiau ši sritis vis dar neturi nacionalinės institucijos – nėra nei nacionalinio teatro, nei nacionalinės trupės ar šokio instituto. Norime, kad šiuolaikinis šokis būtų pilnavertis kultūros lauko dalyvis. Tam reikalinga stipri ekosistema, jungianti įvairius kultūros sektoriaus sluoksnius – nuo studijų programų iki profesionalios infrastruktūros“, – pabrėžia A. Šeiko.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Daugiau informacijos - Šiuolaikinio šokio asociacija.