15 metų būnant ir kintant – „Low Air“ atidarė jubiliejinius metus

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pradeda 15-ąjį kūrybinės veiklos sezoną. Per penkiolika metų keitėsi ne tik „Low Air“, pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje – iš gatvės kultūros jis vis labiau įsitvirtino profesionaliojoje scenoje. Šią kaitą atspindi ir jubiliejaus tema „Būti tarp. Su. Kintant“, kviečianti atsigręžti į nueitą kelią ir kartu klausti, kur judėti toliau. O viso to centre – santykis: su savimi, kitu, bendruomene ir nuolat kintančiu pasauliu. Rugpjūčio 20 d. Sapiegų rūmuose vykęs „Vienudu live“ tapo pirmuoju šio jubiliejaus susitikimu ir jautria įžanga į visus metus truksiantį sezoną.

„Būti tarp, su, kintant – mums reiškia išbūti skirtingume ir kiekvieną kartą iš naujo atrasti kryptį. Tai kvietimas išlikti savimi – gyvenime, kūryboje ir tarp žmonių. Šis jubiliejus yra apie buvimą dabar: kaip kisti neprarandant vieniems kitų, kartu išlaikant save autentiškai“, – sako „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius.

Baroko skliautuose – breiko ir muzikos dialogas

Jubiliejinį sezoną „Low Air“ pradėjo „Vienudu live“ – performansu, kuriame vienam vakarui susitiko du duetai: šokėjai Laurynas Žakevičius ir Rokas Šaltenis bei kompozitorė Agnė Matulevičiūtė ir pianistė Marta Finkelštein. Sapiegų rūmų erdvėje šokis ir gyvai atliekama muzika kūrė nuolat kintantį žiūrovo dėmesio lauką.

„Norėjosi sukurti dramaturginę ašį ne pridedant naujų choreografinių veiksmų, o režisuojant tai, kas vyksta aplink jau turimą  medžiagą – erdvinę padėtį, žvilgsnį, dėmesį, priartėjimą ir atsiskyrimą. Norėjosi, kad žiūrovo dėmesys judėtų tarp gyvai muzikuojančių kompozitorių ir šokančio dueto. Įdomu, kad ši žvilgsnio kaita įvyko: rimstant ar tampant repetityvesniam šokėjų veiksmui, atsiverdavo erdvė pastebėti kompozitores, jų judėjimą, santykį su instrumentais ir smulkius garsinius veiksmus, o intensyvėjant šokiui dėmesys natūraliai grįždavo prie šokėjų“, – pasakoja „Vienudu“ idėjos ir koncepcijos autorė Airida Gudaitė.

Pasak jos, buvo įdomu pastebėti, kad žiūrovų žvilgsnį formavo ir jų pačių patirtys. Jau mačiusiems ankstesnę spektaklio versiją daugiau smalsumo kėlė gyvai muzikuojančios kompozitorės, o atėjusiems iš muzikos lauko ar tikintis labiau koncertinės patirties – šokantis duetas. Taip skirtingos auditorijos tarsi pačios kūrė skirtingas spektaklio dramaturgines versijas.

Kompozitorė, „Dear Dear“ dueto narė Agnė Matulevičiūtė pabrėžė ir paties performanso intymumą: „Būti keturiese buvo ypatingai daug susikaupimo reikalaujantis momentas. Tikiuosi, tai pajuto ir žiūrovas. Kiekvienas žvilgsnis ar duetų susitikimo taškas buvo choreografės Airidos ir mūsų keturių apgalvotas, aptartas, surepetuotas. O kas liko po visko – tai didelis noras tai pakartoti.“

„Nuo repeticijų iki pabuvimo po performanso jaučiau, kad patekome į „Low Air“ ilgai kurtą ir augintą aplinką, kuri yra atvira ir suburianti. Ir tai ne tik šokio teatras, bet ir lygiagrečiai veikianti šokio bendruomenės dalis“, – jausmu dalijasi pianistė, „Dear Dear“ dueto narė Marta Finkelštein.

15 metų judesio, kūrybos ir santykio: nuo gatvės iki scenos

Prieš penkiolika metų Vilniuje įkurtas „Low Air“ nuo pat pradžių kūrė tarp skirtingų pasaulių – tarp gatvės ir teatro, skirtingų šokio kalbų, meno disciplinų ir žmonių. Nuo pirmųjų darbų teatras ieškojo būdų, kaip gatvės šokį ir jo kultūrą perkelti į profesionalią sceną, išlaikant autentiškumą, energiją ir bendruomeniškumą.

Kūrybinė drąsa, socialinis jautrumas ir nuolatinė naujų formų paieška atnešė svarbių Lietuvos scenos meno įvertinimų bei apdovanojimų. „Low Air“ kūrėjai apdovanoti trimis „Auksiniais scenos kryžiais“, jiems įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už novatoriškas sceninės raiškos paieškas, gatvės šokio integraciją į profesionalų teatrą ir pedagoginę veiklą bei Šv. Kristoforo statulėlė už visuomenės ugdymą per šokį. Tačiau šiandien „Low Air“ – tai kur kas daugiau nei du kūrėjai. Tai žmonių ratas, bendruomenė ir erdvė, kurioje šokis tampa būdu susitikti su savimi ir kitais.

Pats „Low Air“ pavadinimas talpina paradoksą – tarsi oras būtų žemas ir tuo pat metu jo būtų per mažai. „Low Air“ bendraįkūrėja Airida Gudaitė prisimena, kad „prieš penkiolika metų gatvės šokį Lietuvos teatro scenoje dar reikėjo įrodinėti. Šiandien jis apdovanojamas Auksiniais scenos kryžiais, gastroliuoja užsienio scenose, o urbanistinio šokio choreografai kviečiami kurti ir ne tik šokio spektakliuose, bet dramos teatro pastatymuose. Per tą laiką pasikeitė ne tik  „Low Air“ – pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje.

„Atsirado erdvė jaunajai kartai, kuri laisviau jungia skirtingas šokio kalbas ir kuria savąją. Penkiolikos metų kelionė – apie mūsų, kaip kūrėjų ir menininkų, kaitą ir transformaciją. Iš neformalios šokio bendruomenės augome į atvirą, skirtingas disciplinas jungiantį organizmą, o kartu ir į instituciją. Per tuos metus supratome, kad svarbu ne tik tai, ką sukuri scenoje, bet ir kokią aplinką kuri aplink save: žmonėms, jaunajai kartai, bendruomenei ir pačiam šokio laukui“, – sako Airida Gudaitė.

Lietuvos gatvės šokio balsas pasaulyje

Per penkiolika metų „Low Air“ tapo viena aktyviausiai tarptautinėje erdvėje veikiančių Lietuvos šokio trupių. Teatro kūriniai pristatyti daugiau nei 25 pasaulio šalyse – nuo Europos iki Azijos ir Tolimųjų Rytų. „Low Air“ priklauso Europos šokio ir scenos menų tinklui „Studiotrade“, o šį rudenį vėl leisis į gastroles – lapkritį spektaklį „Vienudu“ pristatys Kanų šokio festivalyje Prancūzijoje.

„Laikui einant, kuriant ir įgyvendinant projektus vis pagalvoju, o kas toliau? Jaučių, kad sukauptos žinios ir kompetencijos atliepia pasirengimą aktyviau galvoti apie fizinę „Low Air“ vietą, kurioje galima būtų tvariau plėtoti į profesionalus orientuotas šokio programas, aktyviau ruošti scenos kūrėjus ir atlikėjus kūrybinių kompetencijų reikalaujančiai profesinei aplinkai. Turint fizinius namus rastųsi tvaresnės galimybės kurti bei organizuoti. Per festivalius Lietuvos publikai pristatyti aukščiausio lygio hiphop teatro spektaklius, o tinklaveikos dėka – svetur palydėti lietuvių kūrėjus“, – sako „Low Air“ bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius.

„Būti tarp, su, kintant“ renginiai

Jubiliejinė programa visus metus kvies susitikti – scenoje, šokio mokykloje, bendruomenėje ir už jos ribų. Rugsėjo 5 d. gimtadienio šventė Energetikos ir technikos muziejuje atvers naują „Low Air“ mokyklos sezoną, spalio 17 d. šokio bendruomenė susitiks funk šokio stiliaus renginyje „What the Funk?“.

Spalio 24–25 d. „Platforma ateičiai“ pristatys „Low Air“ alumnų kūrybą, o spalio 31 d. įvyks Vaivos Paukštės šiuolaikinio šokio spektaklio jaunimui „Sesės“ premjera.

Lapkričio 11–15 d. hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“ į Vilnių suburs ryškius hiphopo šokėjus ir svečius iš Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės bei Nyderlandų. Festivalio programoje – užsienio kūrėjų šokio spektakliai iš Austrijos, Vokietijos, Kazachstano bei Italijos ir Prancūzijos, du iš jų – pasaulinės premjeros.

Lapkričio 28 d. įvyks repo operos pagal George'o Orwello romaną „1984“ premjera, kurioje susitiks repas ir gatvės šokis. Gruodžio 20 d. vyks bendruomenės vakaras ir šventinė improvizacijos sesija – dar vienas susitikimas su tais, kurie per penkiolika metų buvo ir yra „Low Air“ dalis. Gruodžio 22 d. metus palydės vizualus šokio spektaklis „Žaidimas baigtas“.

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ veiklą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.