Ar pamatysime šiuolaikinio šokio Alpha kartą Lietuvos didžiosiose scenose?

Profesionaliai tarptautinei karjerai besiruošiantis šokėjas jau studijų metais turi kaupti įvairiapusę sceninę patirtį: šokti tiek mažesniuose, tiek didelės apimties kūriniuose, susipažinti su skirtingomis choreografinėmis kalbomis, vietos ir užsienio choreografų darbo principais. Tačiau Lietuvos šiuolaikinio šokio lauke būsimiems profesionalams tapti didesnių pastatymų dalimi ar net atlikti ilgalaikės praktikos, galimybių beveik nėra. Kartu tai tampa ir platesniu kultūros politikos klausimu – kad jauni talentai kurtų Lietuvoje, reikalingos galimybės augti profesionaliai. 

Jaunoji šiuolaikinio šokio karta gyvena tarp dviejų realybių – svajonių apie didžiąsias pasaulio scenas ir vietinio lauko, kuriame dominuoja mažos apimties, trumpalaikiai projektai. Priežastis – didžioji dalis šiuolaikinio šokio Lietuvoje kuriama nevyriausybiniame sektoriuje, daugiausia veikiančiame projektiniu principu. Tokiomis sąlygomis kurti didelio mastelio pastatymus sudėtinga – tam trūksta ne tik finansinių galimybių, bet ir nuoseklios infrastruktūros. Anot Šeiko šokio teatro meno vadovės Agnijos Šeiko, sprendimu gali tapti nacionalinė šiuolaikinio šokio institucija.

„Būtinas valstybinis modelis, kuris rūpintųsi, kad jaunuoliai neliktų nežinioje. Valstybinės institucijos, kaip M.K. Čiurlionio menų mokykla turėtų turėti stiprų, tiek lietuvišką, tiek užsienio choreografų repertuarą.  Be to, nėra galimybių nei M. K. Čiurlionio menų mokyklos vaikams, nei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams atlikti praktikas, nes nėra pastovių šiuolaikinio šokio grupių. Projektai dažniausiai yra maži, ir tai sukuria uždarą ratą. Tokia situacija mažina jaunųjų šokėjų profesionalumą, o Lietuvoje turime didelių šiuolaikinio šokio pastatymų trūkumą. Didesnius darbus galime pamatyti tik „New Baltic Dance“ festivalyje“ – sako A. Šeiko.

Kad šiandien svarbiausia plėsti profesionalių šiuolaikinio šokio atlikėjų įsidarbinimo ir kūrybinės veiklos galimybes, pritaria ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui Eligijus Butkus. Anot jo, svarstyti nacionalinės šiuolaikinio šokio trupės steigimo galimybę būtų prasminga, nes ji suteiktų menininkams daugiau erdvės atsiskleisti ne tik kaip kūrėjams, bet ir kaip profesionaliems atlikėjams, o kartu stiprintų visą Lietuvos šiuolaikinio šokio ekosistemą.

Kol kas, anot A. Šeiko, profesionalių patirčių spragą bent iš dalies mėgina užpildyti nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvos. Viena jų – ilgametis Šeiko šokio teatro bendradarbiavimas su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus Šiuolaikinio šokio programa. Teatras jau ne vienerius metus teikia mokiniams praktikos galimybes didesnės apimties šiuolaikinio šokio pastatymuose, patirtį dirbant su vietos ir užsienio choreografais, tarp jų Alban Richard, Agnija Šeiko ir kitaos. Šiemet, vedami teatro šokėjų Emos Senkuvienės, Oksanos Griaznovos bei Gintarės Marijos Ūsės, mokiniai atkūrė ir prancūzų choreografo Rachid Ouramdane spektaklio „Audros akis“ ištrauką, kuri buvo pristatyta birželio 6 dieną Vilniuje vykusiame mokyklos baigiamajame koncerte.

„Labai vertiname galimybes bendradarbiauti su tokiais Lietuvos choreografais kaip Agnija Šeiko, Birutė Letukaitė, Vytis Jankauskas, Agnietė Lisičkinaitė, Dorėja Atkočiūnas, Lukas Karvelis, Dovydas Strimaitis ir kitais. Mokykla suteikia tvirtus techninius ir meninius pagrindus, tačiau tik reali kūrybinė praktika leidžia patirti profesionalaus darbo ritmą.“– pažymi E. Butkus.

Šiandien Lietuva ruošia talentingus šiuolaikinio šokio kūrėjus ir atlikėjus, tačiau vis dar neturi sistemos, kuri leistų jiems nuosekliai augti profesiniame lauke. Todėl klausimas lieka atviras: ar po dešimties metų Lietuvos didžiosiose scenose matysime šiandien augančią Alpha kartą, ar tik stebėsime jos sėkmę kitų šalių teatruose?