Festivalyje „Urban Essentials“ – hiphopo teatro pradininkas Jonzi D

Lapkričio 12–16 d. į Vilnių sugrįžta tarptautinis festivalis „Urban Essentials“, kviečiantis švęsti įvairiaspalvę hiphopo kultūrą. Šiemet į festivalį atvyksta Jonzi D – hiphopo teatro pradininkas, jau daugiau nei tris dešimtmečius keičiantis požiūrį į hiphopą scenoje. Jis – vienas pirmųjų MC Jungtinėje Karalystėje, „kalbamosios poezijos“ menininkas, šokėjas, Londono šokio teatro „Sadler’s Wells“ asocijuotas menininkas ir garsiausio pasaulyje hiphopo teatro festivalio „Breakin’ Convention“ įkūrėjas.

Jonzi D, asm. archyvas

Su Jonzi D, artėjant jo vizitui į Lietuvą, kalbamės apie autentiškumą, hiphopo kaip pasaulinės kalbos fenomeną ir meno galią keisti pasaulį.

Esate pirmasis perkėlęs hiphopą iš gatvės į sceną. Kaip, dirbant didelėje institucijoje, pavyksta išlaikyti tikrą, nenušlifuotą gatvės energiją?

Man „Sadler’s Wells“ nėra institucija, tai – erdvė. Karjeros pradžioje sakydavau, kad noriu „išvaryti hierarchijos demonus“. Hiphope nėra hierarchijos. Todėl visada buvo svarbu pripažinti, kad mes tik užimame erdvę ir joje pristatome hiphopo kultūrą. Mes nekeliame hiphopo į teatrą – mes atnešame teatrą į hiphopą. Tokia perspektyva keičia viską.

Organizuojate festivalį „Breakin’ Convention“, tapusį pasauline hiphopo švente. Kaip hiphopas interpretuojamas skirtingose šalyse?

Hiphopas yra pasaulinė kalba. Manau, tai vienas iš kapitalizmo produktų, televizijos kultūros produktų. Hiphopo kultūrą mes visi pažinome vos kelių filmų pagalba 80-ųjų pradžioje: „Beat Street“, „Wild Style“, „Breakin’“. Ir visi ją interpretavome savaip, suteikdami savų akcentų, nes tuomet buvo sunku rasti informacijos apie tikrąsias hiphopo šaknis.

Prisiminkime, kad Amerika – hiphopo gimtinė, yra migrantų šalis. Tad hiphopo kultūra iš esmės kilo iš viso pasaulio. Žiūrėdamas į tam tikrus breiko judesius, matau skirtingų šokio tradicijų ar net kovos menų atspindžius.

Pamenu kelionę į Mozambiką, kur mus pasitiko šokėjai tradiciniais kostiumais, atliekantys breiko judesį „top rock“. Bet jie taip šoka jau šimtmečius! Iš tiesų, visas pasaulis yra perėmęs hiphopo kultūrą, mes tik kalbame skirtingais jos akcentais.

Vilniuje vykstantis festivalis „Urban Essentials“ suburia žmones iš įvairių šalių ir atskleidžia hiphopo kultūros įvairialypiškumą. Kokią reikšmę tokie festivaliai turi formuojant hiphopo teatro ateitį?

Nuostabu, kad tokie festivaliai kaip „Urban Essentials“ suteikia erdvę hiphopo kultūrai, ją reprezentuoja. Tačiau svarbu suprasti, kad tai – tik erdvė, kurią užimame, kurioje pristatome hiphopą. Pernelyg daug galvodami apie instituciją, galime prarasti kai kuriuos kultūros elementus. Kartais tenka daryti kompromisų, o tai – ne visada gerai. Bet koks dialogas turi vykti iš hiphopo perspektyvos. Hiphopas turi išlikti vientisas.

Dažnai kalbate apie meną kaip įrankį, suteikiantį žmonėms galią. Kaip hiphopas šiandien skatina socialinį sąmoningumą ir pokyčius?

Aš tvirtai tikiu, kad hiphopas yra socialinių pokyčių priemonė. Jis visada buvo balsas, atliepaintis tai, kas vyksta visuomenėje. Hiphopas gimė iš kovos ir pasipriešinimo. Jis ir šiandien suteikia žmonėms balsą – galimybę kalbėti apie savo realybę, išreikšti tai, ką jaučia.

Sakykite, ar buvo gyvenime akimirka, kuri nulėmė jūsų kūrybinį kelią?

Tai nutiko 1988-aisiais, kai šokau šiuolaikinį šokį, bet vis dar repavau. Instituciškai šios kultūros buvo labai atskiros, tad nenorėjau, kad hiphopo bendruomenė sužinotų, jog užsiimu šiuolaikiniu šokiu, ypač būdamas MC. Buvo gėda, kad man patinka šiuolaikinis šokis ir šoku vilkėdamas timpas.

Lemtingas lūžis įvyko 1995 metais, kai sukūriau pirmąjį pasirodymą. Tada supratau, kad nesu padalytas ar poliarizuotas. Esu žmogus, galintis sujungti du skirtingus elementus. Tai buvo kibirkštis, nuo kurios niekada nenusisukau – hiphopo kultūra kaip teatrinis žanras.

Projektų „Open Art Surgery“ ir „Back to the Lab“ metu esate mentoriavęs jauniems menininkams. Kokią pamoką norite jiems perduoti?

Būkite kaip kempinė. Sugerkite viską, kas vyksta aplink. Tačiau savo kūrybinį kelią formuokite iš sąmoningų pasirinkimų. Išlikite smalsūs.

Kas jus įkvepia po tiek metų?

Žmonės. Jaunoji karta, bet ir smalsūs keturiasdešimtmečiai, ir kūrybingi penkiasdešimtmečiai. Dirbdamas su talentingais žmonėmis gaunu naujos, gyvos energijos – ji mane ir įkvepia.

Šiemet, kartu su naujuoju šokio teatro padaliniu „Sadler’s Wells East“ Londone, atidarėme hiphopo teatro mokyklą „Academy Breakin’ Convention“. Joje mokome hiphopo, o kitąmet su „Breakin’ Convention“ leisimės į nacionalinį turą. Mane įkvepia tai, kad nuolat tobulėju ir dirbu su hiphopo menininkais, norinčiais mokytis teatrinių technikų.

Tai bus jūsų pirmasis vizitas į Lietuvą. Ko laukiate labiausiai?

Labiausiai laukiu susitikimų su žmonėmis, ryšių mezgimo. Kalbėdamas su festivalio „Urban Essentials“ organizatoriumi ir vadovu Laurynu Žakevičiumi, iš karto pajutau jo energiją ir meilę hiphopo kultūrai. Viskas prasideda nuo kvietimo ir ryšio. Mėgstu keliauti ir atrasti naujas vietas. Taip pat girdėjau, kad hiphopo scena Lietuvoje labai gyva, tad nekantrauju ją pamatyti.

Festivalyje „Urban Essentials“ – įvairiaspalvė hiphopo kultūra

Kitą savaitę vyksiantis festivalis „Urban Essentials“ kviečia gatvės šokio mylėtojus ir kultūros puoselėtojus susitikti, mokytis, dalytis kūryba, semtis įkvėpimo ir kartu švęsti hiphopo kultūrą. Programoje – šokių kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai, keturi tarptautiniai šokio spektakliai iš Prancūzijos, Maroko ir Ispanijos, taip pat DJ pasirodymai ir simpoziumas.

Į renginį atvyksta pasaulinio lygio svečiai, tarp jų – Paryžiaus olimpinių žaidynių breiko teisėja Friederike Frost iš Vokietijos, dviejų „Emmy“ laimėtojas Toki Wright iš JAV, DJ Renegade iš JK, breiko legenda Poe One ir daugelis kitų.

Bilietus platina Bilietai.lt.

Festivalį organizuoja Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“. Festivalio programą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba, Vokietijos ir Ispanijos ambasados, Britų taryba. Informacinis partneris – LRT Plius.