„Platforma ateičiai“ pristato penkis „Low Air“ alumnų šokio darbus: nuo kintančio kūno ir undinės mito iki maišto ir troškimo būti matomam
„Šiemet grįžtame prie žmonių, su kuriais augome kartu – „Low Air“ alumnų, kurie šiandien patys kuria, moko, buria bendruomenes ir savo darbais augina Lietuvos šokio lauką“, – sako Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Spalio 24–25 d. Menų spaustuvėje vyks „Platforma ateičiai“, kurioje bus pristatyti penki jaunosios kartos šokio kūrėjų darbai – nuo šiuolaikinio šokio iki popping ir waacking šokio stilių.
Platforma ateičiai – erdvė pokalbiui ir drąsai
„Platforma ateičiai“ – viena iš jubiliejinės „Low Air“ programos dalių, kviečianti pažvelgti į tai, kas užaugo per 15 metų. Tai ilgametės teatro ir mokyklos veiklos tęsinys – erdvė, kurioje užaugę jauni šokėjai šiandien grįžta į sceną jau kaip kūrėjai, atsinešdami savo patirtis, estetiką ir žvilgsnį.
„Šiuose darbuose įdomi skirtinga choreografinė kalba. Greta scenoje jau įsitvirtinusios šiuolaikinio šokio kalbos daugelyje darbų ryškiai atsiskleidžia ir gatvės bei urbanistinio šokio technikos. Jos čia veikia ne tik kaip pavieniai judesio elementai, bet ir kaip savarankiška choreografinė kalba, per kurią kuriamas turinys, keliami klausimai ir formuojamas unikalus kūrėjo žvilgsnis. Pagaliau mūsų daugiau.
Labai įdomu matyti scenoje kūrėjus, su kuriais skirtingais jų kelio etapais teko susitikti – vienus mokyti, kitus lydėti. Kiekvieno jų kūrybinis kelias savitas, o „Low Air“ jame atsirado skirtingai, daugeliui kaip mokykla ar susitikimo, įkvėpimo, galimybių erdvė“, – pasakoja „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėja Airida Gudaitė.
Kintantis kūnas, grafičiai ir undinės mitas
Spalio 24 d. Menų spaustuvės scenoje susitiks trys skirtingi jaunųjų šokio kūrėjų darbai. Šokėja ir choreografė, „Low Air“ alumnė Ugnė Irena Laurinavičiūtė pristatys solo premjerą „ON SEEN“. Kūrinyje ji tyrinėja nuolat kintantį kūną ir jo realybę, kurią formuoja kitų žvilgsniai, kultūriniai įpročiai ir kasdienybės pasikartojimai. Kūnas čia nuolatiniame kisme – tarp skirtingų pavidalų, būsenų ir matomumo režimų. Judesys ardomas ir perkonstruojamas, leidžiama jam skilti, persidengti ir netekti aiškių ribų.
Gatvės šokių ir grafičių kultūros įkvėptame „BOMBING“ kūrėjos Monika Čibiraitė ir Gabija Čepelytė kalba apie saviraišką, maištą, riziką, nematomą priespaudą, laisvės kainą ir išsilaisvinimo euforiją. Gatvės kultūros energija čia tampa būdu klausti, kas nutinka, kai jaunosios kartos balsas nutildomas, o saviraiška – ribojama.
„Low Air“ alumnas Rokas Bugys solo „SAD DIVA CLUB“ ieško meilės kalbos, įkvėptos waacking šokio stiliaus ir undinės mito. Kūnas čia tampa gundymo ir ryšio kanalu, o žvilgsnis, veidas, rankos, širdies plakimas, svoris ir energija kuria nepastebimą siūlą tarp atlikėjo ir žiūrovo. Kūrėjas kviečia priartėti, sustoti, žiūrėti ir paragauti vilionės.
Scenoje – dusliai meilė loja, rokas ir hiphopas
Spalio 25 d. „Platforma ateičiai“ tęsiasi – scenoje susitiks du duetai, kurie skirtingomis šokio kalbomis tyrinėja žmogaus santykį su kitu ir pačiu savimi.
Aretas Piaseckas ir Aura Šriubšaitė spektaklyje „ROCK'N'RAP IS DEAD“ atsispiria nuo roko ir hiphopo kultūrų, jų skambesio bei fiziškumo. Iš jauno žmogaus perspektyvos kūrėjai tyrinėja baimes, ambicijas ir troškimą būti pripažintam, įvertintam bei išgirstam. Už noro būti matomam jie ieško to, kas dažnai lieka nematoma – pažeidžiamumo, abejonės ir santykio su kitu.
„RUJOJA. DUSLIAI LOJA. DVESIA“ – Barboros Groblytės ir Beatričės Šaltenytės intensyvus ir kūniškas pasakojimas apie meilę, instinktą ir artumą. Darbas gimė iš to paties pavadinimo šokio filmo ir jau pelnė apdovanojimą scenos meno konkurse „Balkono okupacija“, taip pat buvo pristatytas tarptautiniuose festivaliuose Bratislavoje ir Valmieroje. Spektaklio metu rodomas nuogas kūnas.
„Atvirai pasakius, šios programos kažkaip labiau laukiu nei tų, kuriose pasirodysiu pats. Kai matau temų amplitudę, estetinius ir choreografinius pasirinkimus bei keliones iki pasirodymo momento – pajaučiu laiką, profesinio ir asmeninio gyvenimo laikinumą ir tėkmę, žmones. Todėl labai noriu džiaugtis ir prisidėti, kad šios programos momentas būtų apie pokalbį, drąsą ir trampliną, kuo mažiau apie vertinimą. Atėjimas iki platformos tiek mums, kaip organizacijai, tiek kūrėjams galėjo ir nenutikti. „Platforma ateičiai“ yra apie dabarties momentą, kuriam pagrindą klojo pasirinkimai ir aplinkos, o ateitis parodys, kas laukia. Žiūrovams galiu patikinti, kad bus stipru!“, – sako Laurynas Žakevičius.
Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ veiklą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
