ŠŠA rezidencijos: Menininkės Rūta Junevičiūtė ir Marija Ivaškevičiūtė pradėjo tęstinį meninį tyrimą „Tufas“

Menininkės Rūta Junevičiūtė ir Marija Ivaškevičiūtė pradėjo tęstinį meninį tyrimą „Tufas“, kuriame nagrinėja agresinę energiją moters kūne kaip emancipacinę ir transformuojančią galią. Šį kūrybinį procesą jos pradėjo rezidencijoje, vykusioje Šiuolaikinio šokio asociacijos (ŠŠA) ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro iniciatyva.

Birželio 8–12 dienomis vykusios penkių dienų rezidencijos metu menininkės dirbo su tekstais, balso ir fizinėmis kūrybinėmis praktikomis. Šis etapas tapo svarbiu impulsu tolesnei meninio tyrimo plėtotei ir būsimo sceninio kūrinio vystymui.

Apie „Tufą“

Tufas – uoliena, susiformuojanti iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnio išsiveržimo metu. Sukietėjęs jis tampa lengvas, tvirtas ir lengvai apdirbamas, todėl dažnai naudojamas statyboje. Menininkės šį geologinį reiškinį pasitelkia kaip metaforą – uolienos kūne slypi išsiveržimo ir palaipsnio nurimimo atmintis. Kaip Žemė per ugnikalnius pašalina perteklių ir palaiko vidinę pusiausvyrą, taip ir žmogaus kūnas gali tapti vieta, kurioje transformuojasi sukaupta įtampa ir slopinama energija.

Meniniame tyrime „Tufas“ agresyvus instinktas moters kūne analizuojamas ne kaip destruktyvi jėga, o kaip emancipuojantis potencialas, leidžiantis permąstyti internalizuotus lyčių stereotipus ir socialinius lūkesčius. Tyrimas kelia klausimus: kaip socialinė klasė ir patriarchalinės viešosios erdvės normos įsirašo į kūną? Ką organizmui reiškia užimti vietą, plėsti ar riboti savo veikimo lauką, būti matomai ir girdimai? Kaip savicenzūra ir drąsa konfliktuoti, susitraukimas ir išsiplėtimas, slopinimas ir pilnavertis buvimas („presence“) veikia socialiai kondicionuotą moters kūną?

Svarbia teorine tyrimo atrama tampa somatinės praktikės ir autorės Staci K. Haines mintys iš knygos The Politics of Trauma: „Pastebiu, kad daugelio žmonių ir bendruomenių, patyrusių traumą ir (arba) priespaudą, atveju ribos gali būti laikomos arti odos. Tarsi jie neturėtų užimti erdvės ir veikti kitus ar daryti įtaką. [...] Ribos nėra idėja, tai somatinė realybė.“

„Tufas“ – tęstinis meninis tyrimas, jungiantis šiuolaikinį šokį, balso praktikas, somatiką ir teorinius tekstus. Juo siekiama tyrinėti kūną kaip vietą, kurioje persipina asmeninė patirtis, socialinės struktūros ir transformacijos galimybė.