Paulius Prievelis ir Miglė Praniauskaitė: kūrybinė rezidencija Voškonyse sujungė meninį tyrimą ir bendruomenę

Rugpjūčio 17–21 d. Kauno rajono Ramučių kultūros centre, Voškonių laisvalaikio salėje, vyko penkių dienų šokio rezidencija, kurioje meninį tyrimą vykdė šokio kūrėjai Paulius Prievelis ir Miglė Praniauskaitė. Rezidencijos metu meninis darbas buvo derinamas su praktinėmis šokio dirbtuvėmis, pokalbiais, vaizdo medžiagos peržiūromis ir atviru dialogu su Voškonių bendruomene.

Rezidencijos kūrybinis procesas buvo paremtas judesio paieškomis, improvizacija, partnerystės ir svorio pasidalijimo principais bei jau sukurtos choreografinės medžiagos tyrinėjimu. Kūrėjams svarbi buvo galimybė atsitraukti nuo kasdienės aplinkos ir susitelkti į kūrybinį procesą, o tuo pačiu savo tyrimą atverti vietos bendruomenei.

Pirmąją rezidencijos dieną surengtos šokio dirbtuvės 13–18 metų jaunimui. Jose dalyvavo šeši jaunuoliai, neturėję ankstesnės patirties šiuolaikinio šokio srityje. Dirbtuvių metu jie praktiškai išbandė improvizaciją, partnerystės bei svorio pasidalijimo principus ir susipažino su rezidencijos metu kuriama judesio medžiaga. Antrosios kūrybinės dirbtuvės buvo skirta suaugusiems bendruomenės nariams. Joje dalyvavo aštuoni žmonės, jauniausiam buvo 18, vyriausiam – 75 metai. Dalyviai išbandė skirtingas improvizacines užduotis, judesio paieškas su objektais – teniso kamuoliukais ir popieriniais kavos puodeliais – bei partnerystės principus. Kūrybinėse užduotyse taip pat buvo pasitelkiamas klausymasis ir vaizdinių perkėlimas į judesį.

Vienas didžiausio susidomėjimo sulaukusių susitikimų buvo skirtas šiuolaikinio šokio pažinimui. Bendruomenei pristatytos skirtingos Lietuvos ir užsienio šokio trupės, kūrėjai bei jų darbai, rodytos viešai prieinamos spektaklių ištraukos. Pokalbio metu buvo siekiama parodyti, kad šiuolaikinis šokis nėra viena konkreti stilistika ar forma, o jo raiškos galimybės – labai plačios.

„Norėjome parodyti, kad vienas matytas spektaklis tikrai neapibrėžia viso šiuolaikinio šokio žanro. Kūnas, judesys, santykis su erdve ir kitais žmonėmis gali būti tyrinėjami labai skirtingais būdais“, – pasakoja rezidencijos dalyviai.

Rezidencijos metu bendruomenei taip pat pristatytos meninio tyrimo metu sukurtos judesio medžiagos ir nagrinėtos temos. Po pristatymo vykusioje diskusijoje kalbėta ne tik apie meną ir kultūrą, bet ir apie kasdienį menininko gyvenimą, kūrybos procesą, skirtingas darbo formas bei tai, kaip kultūros lauke gimsta ir pasiekia auditoriją spektakliai.

Rezidencija užbaigta susitikimu su Ramučių kultūros centro administracija. Jo metu aptarti rezidencijos rezultatai, iššūkiai ir gerosios praktikos, taip pat tolesnio menininkų ir kultūros centro bendradarbiavimo galimybės.

Kūrėjai teigia, kad rezidencijai pasirinkta erdvė ir sudarytos darbo sąlygos leido visą dėmesį skirti kūrybai. „Galimybė atsiriboti nuo kasdienės aplinkos, nesibaigiančių laiškų, žinučių bei kitų atsakomybių leido visiškai susitelkti į kūrybą, užsiimti judesio paieškomis ir kurti tai, kas šiandien mums atrodo aktualu bei įdomu“, – rezidencijos patirtį apibendrina Paulius Prievelis ir Miglė Praniauskaitė.

Anot kūrėjų, tokio pobūdžio rezidenciją jie mielai kartotų: susitelkimas į kūrybą ir meninį tyrimą padėjo atverti naujas kūrybines erdves bei į pirmines idėjas ir judesį pažvelgti kitu kampu.